- storybė
- storýbė sf. (1) Š, DŽ, storỹbė (2) Rtr, NdŽ, KŽ; SD147, N, M, Ser žr. storumas: 1. Nei be šiokia, nei be tokia storýbė [lašinių] Dbk. E storýbė audeklo! Ds. 2. Storýbė [siūlo] – suktas anas kai geležinis (labai stiprus) Trgn. Storýbė – ašys va šitokios! Nmč. 3. Rdn Kai išejo iš kabinos boba, tai net nusgandau – storýbė! Mlk. Storýbė bobos – kai aruodas Klt.
Dictionary of the Lithuanian Language.